| Information | |
|---|---|
| has gloss | (noun) the quality of being open and truthful; not deceitful or hypocritical; "his sincerity inspired belief"; "they demanded some proof of my sincerity" sincerity |
| has gloss | eng: For the valediction, see Yours Sincerely' Sincerity is the virtue of one who speaks truly about his or her own feelings, thoughts, desires. Sincere expression carries risks to the speaker, since the ordinary screens used in everyday life are opened to the outside world. At the same time, we expect our friends, our lovers, our leaders "to be sincere". |
| lexicalization | eng: sincerity |
| subclass of | (noun) the quality of being truthful truthfulness |
| has subclass | (noun) the quality of hearty sincerity heartiness, wholeheartedness |
| has subclass | (noun) without hypocrisy; "the singleness of his motives could not be questioned" straightforwardness, singleness |
| Meaning | |
|---|---|
| Catalan | |
| lexicalization | cat: sinceritat |
| Cebuano | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | ceb: sinceridad |
| Church Slavic | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | chu: извѣсть |
| German | |
| has gloss | deu: Aufrichtigkeit bezeichnet eines der Merkmale der Ehrlichkeit (neben Lauterkeit und Wahrhaftigkeit). Aufrichtigkeit stellt eine der sieben Tugenden des Bushidō dar. Sie zählt ferner zu den Preußischen Tugenden. |
| lexicalization | deu: Aufrichtigkeit |
| Esperanto | |
| has gloss | epo: Sincero lau PIV estas la ago # de persono aganta kaj parolanta sen mensogo kaj ŝajnigo, en plena akordo kunsiaj sentoj kaj opinioj, kaj # farata, ditata aŭ snetata sen mensogo kaj ŝajnigo. |
| lexicalization | epo: Sincero |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | epo: sincereco |
| lexicalization | epo: sincero |
| Finnish | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | fin: vilpittömyys |
| lexicalization | fin: avoimuus |
| French | |
| has gloss | fra: La sincérité est la propriété de celui qui dit vrai à propos de ses sentiments, de ses pensées et désirs. La sincérité peut être vue comme une vertu philosophique ou comme un risque pratique. Étymologie Le terme de sincérité dérive, selon la plupart des dictionnaires, du latin sincerus dans le sens de propre, pur. Sincerus a pu, à une certaine époque, signifier « une seule pousse » (dans le sens : absence de mélange), en raison de sa formation de sin- (notion d'unité) et crescere (croître, dérivé de Cérès, divinité romaine des moissons). |
| lexicalization | fra: Sincerite |
| lexicalization | fra: sincérité |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | fra: bonne foi |
| Galician | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | glg: sinceridade |
| Haitian | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | hat: senserite |
| Serbo-Croatian | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | hbs: iskrenost |
| lexicalization | hbs: искреност |
| Hindi | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | hin: niRkapatawA |
| Italian | |
| lexicalization | ita: sincerità |
| Lithuanian | |
| has gloss | lit: Nuoširdumas – vienas iš sažiningumo, tikroviškumo aspektų. Prieštaravimų nebuvimas tarp realių jausmų ir ketinimų kito žmogaus atžvilgiu (žmonių grupės) ir to, kaip tie jausmai pateikiami žodžiais. Svarbiausias nenuoširdumo požymis - nesuderinamumas tarp žodinių pareiškimų ir neverbalinių ženklų(gestų, mimikos, intonacijos) kuriuos kalbantysis ne visuomet gali kontroliuoti. Paprastai nuoširdumas vertinamas kaip teigiama savybė. Vienok nuoširdumas gali tapti prieštaravimu mandagumui, etiketo normom kurie apriboja negatyvių vertinimų išsakymą į akis , kas gali būti užgaulu arba įžeidžiama pašnekovo atžvilgiu. |
| lexicalization | lit: nuoširdumas |
| Malayalam | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | mal: ആത്മാര്ത്ഥത |
| Macedonian | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | mkd: искреност |
| Occitan (post 1500) | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | oci: sinceritat |
| Polish | |
| has gloss | pol: Szczerość – wyrażanie tego, co się myśli (czuje) w sposób zgodny z rzeczywistością, oraz postępowanie zgodnie z tym, co się wyraża. W wielu kulturach (np. Starożytna Grecja, państwa konfucjańskie, chrześcijaństwo), cecha ta jest cnotą, a jej przeciwieństwami są dwulicowość, fałszywość, hipokryzja. Wg Michela de Montaigne'a, szczerość jest cnotą rzadką i filozoficzną, pozwalającą na krytycyzm i na poprawę samego siebie . Szczerość (lub prawdomówność) stanowi istotny element samurajskiego kodeksu bushidō oraz jedną z tzw. cnót pruskich. |
| lexicalization | pol: szczerość |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | pol: serdeczność |
| Portuguese | |
| lexicalization | por: sinceridade |
| Russian | |
| has gloss | rus: Искренность – один из аспектов честности, правдивости, отсутствие противоречий между реальными чувствами и намерениями в отношении другого человека (или группы людей) и тем, как эти чувства и намерения преподносятся ему на словах. |
| lexicalization | rus: искренность |
| Sicilian | |
| has gloss | scn: La sinciritati è nattiggiamentu murali ca si funna supra la ditirminazzioni di nun mintiri. Poti èssiri videmmi lautinticitati d'un sintimentu, di na passioni, ecc. |
| lexicalization | scn: Sinciritati |
| Castilian | |
| lexicalization | spa: sinceridad |
| Turkish | |
| lexicalization | tur: doðruluk |
| Ukrainian | |
| Show unreliable ▼ | |
| lexicalization | ukr: щирість |
| Links | |
|---|---|
| opposite | (noun) the quality of not being open or truthful; deceitful or hypocritical falseness, insincerity, hollowness |
| Show unreliable ▼ | |
| similar | e/Sincerity |
Lexvo © 2008-2024 Gerard de Melo. Contact Legal Information / Imprint