has gloss | lit: Veliona (kitaip - Deivutė, Vilutė, Velnė) - Amžinybės, amžinos vilties, būsimo pomirtinio gyvenimo deivė. Mirusiųjų arba vėlių deivė, chtoninė dievybė, turėjusi dualistinį pobūdį, t. y. išreiškė gėrį ir blogį. Ji rūpinosi vandeniu, oru, ugnimi, žeme, požemiu ir jo lobiais. Kai Veliona (Velnė) uždarydavo vandenis ir prasidėdavo sausra, deivė Perkūnė (vėliau Perkūnas) ją medžiodavo ir stengdavosi užmušti. Seniausia vėlės prasmė galėjo apimti ne tik žmogaus, bet ir senovės medžiotojo užmušto žvėries vėlę, ypač žvėries totemo, kurį užmušdavo vieną kartą per metus, atlikdami jam skirtas apeigas.Lietuviai žinojo ir Vilutes, kurios paskolindavusios neturtingiems žmonems pinigų. |