| Asturian |
| has gloss | ast: Un freru o ermitañu o anacoreta ye una persona solitaria que fuxe de la compaña de la xente. Ermita procede del llatín eremīta qu'al empar deriva del griegu ἐρημίτης o de ἔρημος, que significa «ermu». |
| lexicalization | ast: freru |
| Breton |
| lexicalization | bre: Penitiouriezh |
| Catalan |
| lexicalization | cat: Eremita |
| Czech |
| lexicalization | ces: Anachoreta |
| lexicalization | ces: Poustevníci |
| Danish |
| has gloss | dan: En Eneboer, også kaldet eremit (fra græsk: ἔρημος erēmos = "ensom" eller "ørken") eller anakoret (fra græsk: ἀναχωρέω anachōreō = "at trække sig tilbage"), er et menneske der lever afsides i ensomhed. Oprindelig brugtes ordet om en kristen, der hengav sig til et ensomt liv i ørkenen for at dyrke Gud ved bøn og offer. Denne tilværelse har, ikke mindst hos de ortodokse, været en anerkendt levemåde. Mandlige eneboere i Ægypten fra tiden 250-500 kaldes også "ørkenfædre". I dag eksisterer der stadig Ørkenfædre bl.a omkring Paulusklosteret og Antoniusklostrene i den ægyptiske ørken ud mod Suez. |
| lexicalization | dan: Eneboer |
| German |
| has gloss | deu: Ein Eremit (, eremites, aus , erēmos, das Wüste und „unbewohnt“ bedeutet, daher „Wüsteneinwohner“, deutsch auch Einsiedler) ist ein Mensch, der mehr oder weniger abgeschieden von der übrigen Gesellschaft lebt (siehe Eremitage). |
| lexicalization | deu: Eremit |
| Esperanto |
| has gloss | epo: Ermito (el la greka éremos – dezerto) estas monaĥo vivinta sur fora kaj forlasita loko. Kutime ili vivis en grupoj, kie ili komune solenis eŭkaristion kaj preĝis. Ilia celo estis maksimuma unuiĝo kun Dio. |
| lexicalization | epo: Ermito |
| Estonian |
| has gloss | est: Eremiit (kr k eremos - kõrb) on kõrbeerak, kes mõtisklemiseks või usuliste veendumiste tõttu (jumala teenimiseks) eemaldub tsivilisatsioonist. |
| lexicalization | est: Eremiit |
| Basque |
| has gloss | eus: Eremutarra edo eremita (latinezko eremīta, hau grezierazko ἐρημίτης edo ἔρημοςetik, "basamortua") kristau bakarti bat da, beste batzuen konpainiatik urrun egotea nahi duena arrazoi erlijiosoak direla-eta. |
| lexicalization | eus: eremutar |
| Finnish |
| has gloss | fin: Erakko on yhteiskunnasta syrjään vetäytynyt ihminen. Sana tulee kreikan kielisestä sanasta erēmos, "aavikon asukkaat". |
| lexicalization | fin: erakko |
| lexicalization | fin: Erakot |
| French |
| has gloss | fra: Lermite ou lanachorète est une personne (le plus souvent un moine) qui a fait le choix dune vie spirituelle dans la solitude et le recueillement. Les ermites étaient à lorigine appelés anachorètes (du grec ἀναχωρέω), lanachorétisme (ou érémitisme) étant lopposé du cénobitisme. |
| lexicalization | fra: ermite |
| Friulian |
| has gloss | fur: Il rimît (dal grêc erèmites, peraule che ven da erèmos ,ch'al vûl dî di bessôl) e je une persone che vîf di bessole in lûcs platâts par podê preâ. |
| lexicalization | fur: rimit |
| Gaelic |
| has gloss | gla: B’e aonaran cuideigin a bhios a bhios a’ fuireach na aonar, agus a bhios a’ cumail air falbh bho dhaoine eile. B’e cèile-dè aonaran. |
| lexicalization | gla: aonaran |
| Croatian |
| has gloss | hrv: Pustinjak je čovjek koji se iz vjerskih razloga duhovno i materijalno odvojio od svijeta, da bi živio u osamljenom, pustinjskom mjestu. |
| lexicalization | hrv: Pustinjak |
| Ido |
| has gloss | ido: Ermito esas solitaro, retretinta a loko dezerta, por ibe exercar su a pieso; anke figurale. |
| lexicalization | ido: Ermito |
| Icelandic |
| has gloss | isl: Einsetumaður er maður eða kona sem flytur frá mannabygðum og sest að í einangrun oft til þess að tilbiðja Guð. |
| lexicalization | isl: Einsetumaður |
| Italian |
| has gloss | ita: L'eremita (dal greco erémités, da érèmos, solitario) è una persona che vive solitaria in luoghi nascosti per pregare e mortificarsi. |
| lexicalization | ita: eremita |
| Latin |
| has gloss | lat: Eremita (Graece ) est homo, qui a mundo secessit, ut solitudinis silentio, assiduis precibus, paenitentia, vitam suam in laudem Dei et mundi salutem devoveat. Verbum Eremita a verbo Graeco , quod regionem desertam sonat, ductum est. Eremitae et anachoritae (Graece = secedo) appellantur. |
| lexicalization | lat: eremita |
| Limburgan |
| has gloss | lim: ne Hièremiet of kloezenaer ies ne miensj, dae truukgetrokke wilt leve mèt de bedoeling ziech aan God euver te geve, door te vaste, te bae en te wake. Hae woont in n sumpel huuske, wied van de bewoonde waereld. De naam van zoan huuske ies kloes of hermitage, nao t Latiense woord eremita of t Griekse woord erèmia dat einzaamheid beteikent. Gesjiedenis t Versjiensel deit ziech binne t Christendom veur vanaaf de 4e ièw. Hièremiete weure dan anachorete geneump. In de 10e ièw begint in Frankriek en Italië n vörm van aafzóndering, woa bie de hièremiete ziech neet al te wied van de bewoonde waereld vestige. Zie goon dan praeke in de plaats en bedele dao veur hun levesónderhoud. |
| lexicalization | lim: hièremiet |
| Lithuanian |
| has gloss | lit: Eremitas arba atsiskyrėlis (graik. ἐρημίτης) eremites – „gyvenantis dykumoje“) – asmuo, kuris atsiskiria nuo visuomenės, gyvena izoliuotai ir laikosi celibato. Tradiciškai eremitais yra vadinami atsiskyrėliai, tokį gyvenimo būdą pasirenkantys iš religinių paskatų. Jie meldžiasi, laikosi askezės, gyvena iš išmaldos. |
| lexicalization | lit: Eremitas |
| Letzeburgesch |
| has gloss | ltz: E Klausener oder Klausbrudder, op Däitsch Eremit, ass e Mënsch, deen, sief et aus reliéisen oder anere Grënn, méi oder manner wäit ewech zeréckgezu vun anere Mënsche lieft. D'Plaz, wou en Eremit lieft, gëtt Klaus oder Eremitage genannt. |
| lexicalization | ltz: Klausener |
| Dutch |
| has gloss | nld: Een heremiet (synoniemen: eremiet, kluizenaar, anachoreet) is een monnik die in afzondering leeft in een kluis, kluizenarij of hermitage, ver buiten de bewoonde wereld. |
| lexicalization | nld: heremiet |
| Norwegian Nynorsk |
| lexicalization | nno: eremitt |
| Norwegian |
| lexicalization | nor: eremitt |
| Western Panjabi |
| lexicalization | pnb: جوگی |
| Polish |
| has gloss | pol: Eremita lub pustelnik (gr. eremites, żyjący na pustkowiu), osoba, która z pobudek religijnych wycofuje się z życia w społeczeństwie i decyduje się na życie w izolacji i celibacie. Poświęca się przede wszystkim modlitwie i życiu w ascezie. Utrzymuje się, jak to miało np. miejsce u zarania życia pustelniczego w Egipcie i Palestynie, z jałmużny i/lub rzemiosła. |
| lexicalization | pol: Eremita |
| lexicalization | pol: Pustelnicy |
| Portuguese |
| has gloss | por: Um eremita ou ermitão é um indivíduo que, usualmente por penitência, religiosidade, misantropia ou simples amor à natureza, vive em lugar deserto, isolado. O local de sua morada é designado eremitério. Na história da Igreja Católica há um capítulo importante sobre os eremitas e o desenvolvimento da vida monástica, com destaque para Santo Antão do Deserto. |
| lexicalization | por: eremita |
| Russian |
| has gloss | rus: Отше́льничество, анахоретство — аскетическое отречение по различным убеждениям от мирской жизни с максимальным ограничением внешних связей и удалением для жительства в пустынные места. |
| lexicalization | rus: отшельничество |
| Sicilian |
| has gloss | scn: Lu rimita è cu campa di sulu n lochi isulati prijannu e facennu pinitenza. |
| lexicalization | scn: Rimita |
| Slovak |
| has gloss | slk: Pustovník alebo eremita (gr. ἐρημίτης, erémités; z ἔρημος, erémos – púšť, neobývaný priestor) je človek, ktorý zasvätil svoj život dosahovaniu náboženskej dokonalosti v samote a izolácii od zvyšku spoločnosti. Život alebo stav pustovníka sa nazýva pustovníctvo. |
| lexicalization | slk: Pustovník |
| Slovenian |
| has gloss | slv: Puščavnik (tudi anahoret; iz grške besede anachorein - umakniti se) je oznaka za osebe, ki so v prvem obdobju krščanstva (3. stoletje) odšli iz civilizacije v puščavo, kjer so se popolnoma predali preučevanju verskih besedil. Bili so predhodniki menihov. Tretji izraz zanj je tudi eremit, kar pride od gr. besede éremos - puščava. |
| lexicalization | slv: Puščavnik |
| Castilian |
| has gloss | spa: Un ermitaño o eremita es una persona solitaria que rehuye la compañía de los demás. Ermita procede del latín eremīta que a su vez deriva del griego ἐρημίτης o de ἔρημος que significa «desierto». |
| lexicalization | spa: Ermitano |
| lexicalization | spa: ermitaño |
| Serbian |
| has gloss | srp: Отшелник или пустињак је човек који је из духовних разлога отишао од света, да би живео на осамљеном, пустом месту. Пустињаци су се још називали и еремити (грч. ἔρημος - пустиња), анахорети (грч. ἀναχωρέω - повући се, узмицати) или монаси (грч. μόνος - сам, осамљен), премда су неки од ових назива временом добили одређенија значења. |
| lexicalization | srp: Отшелник |
| Swedish |
| has gloss | swe: Eremit, av grek. eremos ensam, eller eremia öken, är en person som frivilligt isolerar sig, vanligtvis av religiösa skäl. De bor ofta i grottor, skogar eller öknar, men även i kloster. |
| lexicalization | swe: eremit |
| Tagalog |
| has gloss | tgl: :Tungkol ito sa tao, para sa wika tingnan ang Wikang Ermitenyo. Ang ermitanyo ay isang taong asetiko o lalaking naninirahang mag-isa. Tinatawag na ermitanya ang babaeng asetika. Kabilang sa uri nito ang ankorito o ankores kapag lalaki, na nagiging ankoresa o ankorita kung babae, na namumuhay sa loob ng isang selda o tila seldang silid na nakakabit sa simbahan, at nagsasagawa ng mapagmunimuning pananalangin. |
| lexicalization | tgl: Ermitanyo |
| Ukrainian |
| has gloss | ukr: Пусте́льник (самітник, затвірник відлюдник, анахорет, , з еремос, що означає "пустелю", "відлюдну землю", звідси "пустинножитель") — особа що живе в значній чи меншій мірі в усамітненні чи віддаленні від суспільства за суто релігійних переконань. |
| lexicalization | ukr: Пустельники |
| lexicalization | ukr: пустельник |
| Chinese |
| has gloss | zho: 隱士，隱居不仕之士。「士」，即知識分子，「非知識分子」則無所謂隱居不隱居。《易經》曰：「天地閉，賢人隱。」又曰：「遁世無悶。」又曰：「高尚其事。」……是「賢人隱」而不是一般人隱。不仕，不出名，終身在鄉村為農民，或遁跡江湖經商，或居於岩穴砍柴。 |
| lexicalization | zho: 隱士 |
